marinti

marinti
marìnti (-yti), -ìna, -ìno tr. 1. R, K, Skr, Slč būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi Vkš. Muno dėdę bobos marìno marìno, o ans tik pasveiko Up. Marìnamas ligonis (labai silpnas, prie mirties) Ms, Slnt. Marìnama radaus iš bulvių kasimo Ggr. Tuočės Iskijas buvo marinamas (mirtinai sirgo) CII586.
marìnamai adv.: Marinamai sirgdamas I.
2. sakyti, manyti, kad mirs: Jokūbų senukę jau antri metai, kai bobelės marìna, o ji nemiršta, ir padaryk ką Žvr. Vieni gaivina, kiti marìna (vieni rūpinasi, kad atgytų, kiti jau netiki pasveiksiant) Vlkv. 3. SD345, R, K atimti gyvybę, daryti negyvą, mirusį: Tas popierius musių nebemarìna (nuodai išgaravę) Rm. Eina smertis klaust, katrie žmonės marìnt Dsn. Žmonių iš keršto nemarink Mž411. Votys marin mus ir ligos Mž426. Žaizda, sako, ne marinamoji (nepavojinga) Vaižg. Cikutas marinamasis (labai nuodingas pelkių augalas; Cicuta virosa) I. Iš baimės [vedu] esav kaip marìnamu Dr. | [Žiedai] teip gražūs ir brangūs, jog pats ruduo gailėdamos juos marina Blv. Rūgštis marina (naikina) kraują Vlkv. Jautrius vaikų plaučius drėgmė marino lengvai rš. | Dūšią ant amžių marina brš. Ką pikto daro nuodėmė marinantyji? VoK29. 4. prk. daryti, kad dingtų, slopinti, naikinti (troškimus, geidulius, negerus palinkimus): Jei jie kūniškus geidulius marysią, tai gyvi būsią brš. Padėk mums, idant … neteisybes kuo toliaus, tuo labiaus savip marintumėm MKr10. Ir tarnai jo apturi tą karalystę, save pačius pergalėdami, savo pageidimus savimp marindami SPII155. 5. daryti nejautrų, apmirusį: Marìnamųjų liekarstų davė jamui J. Marìnamosios žolės (ligoniui apmarinti) Ms, Slnt, Plk, Sb.
marìntai adv.: Operaciją darė marìntai, nejutau, kad pjovė Varn.
6. Stk, Rud smarkiai apimti, įveikti (apie miegą): Ne be reikalo mane tinginys ėmė, miegas marino – sakiau, kad lis Gs. [Gugis] nuėjo namo atsilsėti, prigulti, nes skalsiai pavalgiusį ėmė miegas marinti V.Krėv. Kai sėdėjau pas pečių, tai labai marino miegan Nč. 7. SD59 alkinti, dvasinti: Moč, ar dabar mus ir marinsi prie stalo? P.Cvir. Ragana anam valgyti neduodavo – marino MPs. Ėmė varniukus, norėjo tuojaus suvalgyt nekeptus, nes badas marino BsPIII74. Nemarin badu paukštelių Mž179. 8. varginimu, kankinimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Kas girtavo … kietu gulėjimu tevargina ir temarina kūną savą DP575. | refl. SD143: Dėl to, žmogau, marinkis tikt' patsai, tai bus gerai brš. Sakus geriu, tais peniuosi, liepsnoj ugnies marinuosi brš. 9. kamuoti, spausti: Baudžiava mūsų tautą lyg sopia votimi marino rš. Mus Tyzenhauzas mokesčiais marina, išplėšia paskutinį duonos kąsnį B.Sruog. Šaltis marina nuvargusius sąnarius J.Bil. ^ Alkanas pilvas žmogų marina, bet ir gudrumo pamokina KrvP(Rtn). 10. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Byla marinta Klp. \ marinti; apmarinti; išmarinti; numarinti; pamarinti; primarinti; sumarinti; užmarinti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • marinti — mari̇̀nti vksm. Žmónes mari̇̀na epidèminės li̇̀gos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • marinimas — marìnimas sm. (1) 1. K → marinti 1: Moterėlės turėjo didelę marinimo praktiką J.Gruš. Ūkininko Valiulio marinimas vaizduojamas tartum kokia realistinė buities scena K.Kors. 2. CII760, N → marinti 3: Iš visų pusių vežė į tą pačią ligoninę – šaltą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • varyti — 1 varyti, vãro, vãrė 1. tr. SD1120, SD244, H, R, MŽ, Sut, I, KBII176, K, Rtr, Š, KŽ, PnmŽ, Nmč, Lb, Aps, Rk, Skp, Krč, Ps, Žg, Plšk, Klk, Sd, Lnk, Als, Žr, Lk, Vdk versti judėti kuria nors linkme, ginti, vyti: Varyt arba gỹt – tai čia tas pats …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • stapinti — stapìnti, ìna, ìno Rtr, DŽ, KŽ caus. stipti. 1. DŽ, NdŽ, Kv, Žr, Als, Slnt marinti badu, dvasinti, alkinti: Anie stapìna šeimyną – baisiai prastai valgyti teduoda Brs. Rasi [vaiką] badu stapinotav? P. Vargšus tus belaisvius gyvu badu stapìno …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • alpinti — 1 alpìnti, ìna, ìno 1. caus. alpti 1: Prieš didelę operaciją daktarai ligonį alpìna chloroformu arba eteru, apalpìnę pjausto Š. Mindaugas staiga pajuto alpinantį nuovargį ir atsirėmė į duris rš. 2. tr. gaivinti: Paskui ligonis patsai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmarinti — apmarìnti tr. 1. refl. apsimesti negyvu: Apsimarinęs gulia, kad neimtų į nelaisvę Šts. 2. padaryti negyvą: Vištą apleidau an penkiolikos kiaušinių, tai tik aštuoni išejo, o septynis apmarino Nč. 3. prk. prislopinti, prigniaužti: Čia jis ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšipinėti — KŽ iter. 1 atšipinti 4: Mes jas (pašaukimo dovanas) turime platinti ir ant tikrojo kelio užvesti, bet ne marinti ir atšipinėti anas A1885,360. šipinėti; atšipinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • badenti — badenti, ẽna, ẽno tr. badu marinti: Aš savo vaikų nei badenaũ, nei marenau Tvr. Tu, man regis, savo bobą badenì Ktk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • badinti — bãdinti, ina, ino tr. Dr, Pgg, J, badìnti, ìna, ìno; S.Dauk alkinti, badu marinti: Ans visus bãdina KlvrŽ. Žąsų nebelaiko, nes tie paukščiai visus gyvulius badina, nes žolės, kur žąsų būta, vargiai beragauna gyvulys VŽ1905,3 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”